Jeigu kuris kito miesto gyventojas pastarąjį kartą Marijampolėje lankėsi prieš keletą metų, dabar čia atvykęs tikrai stebėtųsi pokyčiais. Kardinaliai pertvarkyta centrinė miesto aikštė, sutvarkyti pastatai, atnaujintas senamiestis. Prie istorinių pastatų atgimimo prisidėjo ir Marijampolėje veikianti įmonė „Vidara“, pirmoji šiame krašte pradėjusi atlikti tvarkomuosius kultūros paveldo statinių darbus. „Statyba ir architektūra“ pristato keletą įmonės įgyvendintų miesto atnaujinimo projektų

Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Jos istorija prasidėjo 1758 metais, kai buvo pastatyta medinė bažnyčia ir vienuolynas. 1809 metais medinė bažnyčia kilusio gaisro metu sudegė,  tačiau  1824-aisiais  buvo  atstatyta,  tik  šįkart  naujieji maldos namai jau buvo mūriniai. XIX–XX amžiais po kelių rekonstrukcijų bažnyčia įgavo dabartinį vaizdą. Tačiau sulaukę mūsų laikų maldos namai vėl ėmė prašytis  atnaujinimo.  Susidėvėjo  stogo  danga,  medinės  stogo konstrukcijos  kai  kur  supuvo,  medinę  perdangą  pažeidė  drėgmė, fasado dažai daugelyje vietų atsilupo, arčiau pamatų tinką pažeidė druskos. 2006 metų pabaigoje pradėti stogo ir fasadų apsaugos techninių  priemonių  įrengimo  darbai.  Jų  metu  įmonės  „Vidara“ specialistai  pakeitė  stogo  dangą,  sutvarkė  medines  konstrukcijas, pamatus, cokolį, fasadą. 2008 metų pabaigoje pradėti, o 2009-ųjų viduryje baigti rytinės tvoros dalies ir koplyčių tvoros kampuose  restauravimo  darbai.  Jų  metu  atidengti  autentiški cokolinės dalies akmenys, sutvarkyti tinkuoti paviršiai, įrengtas viršutinės dalies ir stogelių apskardinimas. Nuo 2009 iki 2011 metų vyko viso komplekso pritaikymo turizmo reikmėms darbai. Bažnyčioje įrengtos granito grindys, panaikinus medines plokštes atkurtos kolonų piliastrų bazės. Vėliau atlikti presbiterijos sienų ir bažnyčios lubų tvarkybos darbai. Taip pat presbiterijoje įrengtas apšvietimas nuo karnizų į lubas, sumontuota gaisro ir apsaugos signalizacijos sistema. Šiuo metu tęsiami vidaus tvarkybos darbai. Jų metu restauruojamas sienų tinkas, karnizai, kapiteliai, šalinami neautentiški lipdiniai  ir  atkuriami  autentiški.  Spalvoti  vidiniai  arkinių  langų stiklai ir rėmai šalinami, jų vietoje įmontuojami stiklo paketai. Taip  pat  tęsiami  apšvietimo  montavimo  darbai:  apšvietimas nuo karnizų į lubas, pašvietimas prožektoriais į altorius, stacijas ir kitus išskirtinius elementus.

Marijampolės marijonų vienuolynas.Vienuolynas, priklausantis Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir Marijonų  vienuolyno  statinių  kompleksui,  buvo  pastatytas  XVIII  amžiaus pabaigoje. Iš pradžių pastatas buvo vienaaukštis, antras aukštas užstatytas 1922 metais. Objektas – mūrinis, su rūsiais po visu pastatu, iš išorės ir vidaus tinkuotas, dažytas. Vienos rūsio perdangos įrengtos su skliautais, kitos – betoninės ant metalinių sijų. Stogas – dvišlaitis, pastogė nenaudojama. 1991 metais buvo atlikti architektūriniai  ir  istoriniai  pastato  tyrimai,  sudarytas  saugotinų elementų sąrašas. Šiuo metu objektas perskirtas į dvi dalis: pietinė priklauso Marijonų vienuolynui, šiaurinė – Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniam centrui. Nuo 2009 iki 2011 metų bendrovė „Vidara“ vykdė viso komplekso pritaikymo turizmo reikmėms darbus. Kadangi rūsio patalpose lubos buvo labai žemai, buvo gilinamos grindys, o sienų pamatai įgilinami monolitiniais ruožais, taip sustiprinant pačius pamatus. Pirmame aukšte buvo atlikti koridoriaus, jungiančio bažnyčios šventorių su vienuolyno pastatu, vidaus ir išorės tvarkybos  darbai.  Skardinė  stogo  danga  keičiama  į  čerpes,  nes  iš archyvinės medžiagos matyti, kad būtent tokia danga buvo ir pastačius pastatą. Vienuolyno fasadai restauruoti pagal restauravimo technologiją: druskų pažeistas cokolio tinkas pašalintas ir pagal vokiečių technologiją uždėtas naujas sanuojamojo tinko sluoksnis. Langų apvadai restauruoti kruopščiai atkuriant raštą pagal autentiškus išlikusius fragmentus. Virš trečio aukšto esančioje mansardoje perdanga dėl naujos paskirties buvo sustiprinta – čia nuo 2011 metų įrengtas Palaimintojo  arkivyskupo  Jurgio  Matulaičio  muziejus.  Pagrindinėje ekspozicijoje  atskleidžiama  aktyvi  šio  kunigo,  vyskupo,  arkivyskupo, profesoriaus, vienuolio, socialinio veikėjo, diplomato veikla,  sudėtingi  gyvenimo  įvykiai  ir  gilus  dvasingumas.  Ekspozicijos  stenduose  ir  interaktyviuose  ekranuose  lankytojams pristatomi palaimintajam arkivyskupui priklausę daiktai, įvairūs dokumentai ir fotografijos, garso bei vaizdo medžiaga.

Marijampolės  mokytojų  seminarijos  komplekso  pastatas. Mokytojų seminarija įsteigta 1919 metais karininkų klubo pastate. 1925 metais buvo pastatyti seminarijos rūmai, sutvarkyta aplinka. Apie 1930-uosius įstaiga tapo viena didžiausių Lietuvoje. 1936 metais, nusprendus mokytojus rengti tuomečiame Klaipėdos pedagoginiame institute, seminarija buvo uždaryta, tačiau 1940-aisiais ji vėl buvo atkurta. Sovietmečiu pastate veikė aukštesnioji pedagogikos mokykla. Iki dabar čia veikė Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas. Laikui bėgant pastatas nusidėvėjo ir prašėsi atnaujinimo. Prieš pradedant  restauravimo  darbus  sienų  tinkas  ant  rytų  ir  šiaurės pusių  fasadų  vietomis  buvo  pažeistas,  kai  kur  nukritęs.  Pastato vakarų fasadas ir dalis pietinio prieš keletą metų buvo dažyti, prieš tai seną tinką padengus nauju cementinio skiedinio sluoksniu. Praėjus keleriems metams po remonto, cementinio skiedinio sluoksnis daug kur atšoko nuo seno tinko, buvo sueižėjęs, fasadas pasidengęs nešvarumais. Prasta buvo ir kitų pastato dalių būklė. 2009 metais bendrovė „Vidara“ atliko stogo tvarkybos darbus. Jų metu sutvarkytos medinės konstrukcijos, įrengta klasikinio stiliaus valcuoto  profilio  stogo  danga,  stogo  saugos  elementai,  lietaus vandens nuvedimo nuo stogo sistema ir žaibosauga. Užpernai ir pernai pagal atitinkamų pavadinimų Paveldo tvarkybos reglamentuose pateiktas technologijas buvo restauruojami fasadai.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija.Rygiškių Jono gimnazija pradėta  formuoti  dar  1840  metais,  kai  iš  Seinų  į  Marijampolę buvo atkelta keturmetė mokykla. 1867-aisiais ji buvo performuota į gimnaziją. Rusų valdžia lietuvių inteligentiją siekė atitraukti nuo lenkų įtakos ir surusinti. Pirmaisiais metais gimnazija  glaudėsi  pirklio  Babarskio  namuose.  Vėliau  nupirktas evangelikams  liuteronams  priklausęs  sklypas.  Jame,  pietinėje evangelikų  liuteronų  bažnyčios  pusėje,  į  vakarus  nuo  Kauno gatvės, gimnazija ir pradėta statyti. Projektą parengė ir darbus prižiūrėjo inžinierius architektas Valerijus Rybarskis. Statyba buvo baigta 1870 metais. 1890-aisiais pristatytas dešinysis sparnas, todėl centrinės didžiosios durys dabar atsidūrė nebe  viduryje,  bet  arčiau  kairiojo  sparno.  Vėliau  pristatytame sparne buvo įrengta gimnastikos salė, o apie 1894 metus – stačiatikių koplyčia. Tam  tikrais  laikotarpiais  keitėsi  gimnazijos  pavadinimas  ir struktūra. 1920 metais gimnazijai suteiktas Rygiškių Jono vardas, 1940 metais jis buvo panaikintas. 1956 metais įstaigai suteiktas  kalbininko  Jono  Jablonskio  vardas,  tačiau  1992  metais grąžintas Rygiškių Jono vardas. Naujausią pastato atnaujinimą bendrovė „Vidara“ pradėjo 2005 metų pabaigoje – atlikti stogo ir perdangos tvarkymo darbai, pakeistos supuvusios konstrukcijos, protezuotos medinės konstrukcijos, įrengta nauja profiliuotų skardos lakštų stogo danga. Vėliau  pradėti  fasadų  ir  cokolio  konservavimo,  restauravimo darbai. Jie baigti 2008 metais. Darbų metu įrengta gręžtinė injektuojamoji  horizontali  hidroizoliacija.  Nuimtas  druskų  pažeistas cokolio tinko sluoksnis, siūlės išvalytos iki 2 centimetrų gylio ir užtaisytos specialiu sandarinamuoju tinku, pagal vokiečių  technologiją  padengtas  naujas  restauracinio  sanuojamojo tinko sluoksnis. Sutvarkytas fasadų ir dekoro elementų pažeistas tinkas, atlikti langų apvadų atkūrimo darbai, pagrindinio fasado rizalite antro aukšto lygyje atkurti piliastrų kapiteliai ir traukos po karnizu pagal išlikusius autentiškus pavyzdžius.

Marijampolės senoji ligoninė (poliklinika). Pastatas statytas 1938–1939 metais pagal funkcionalizmo stilių: tūrinė erdvinė kompozicija – sudėtingo H raidės formos plano, 2–3 aukštų su pusrūsiu. Architektūrinis fasadų sprendimas – modernistinė stilistika. 2011–2012 metais bendrovė „Vidara“ atliko pastato fasadų tvarkymo darbus. Buvo restauruotas cokolis: senas tinkas pašalintas, užtinkuotas naujas restauracinio sanuojamojo tinko sluoksnis. Pažeistos plytos pakeistos naujomis. Įrengta nauja nuogrinda, prieš tai atkasus pamatus ir atlikus jų hidroizoliavimą vertikaliai, kad būtų apsaugoti nuo gruntinės drėgmės. Sienos  buvo  vietomis  suskilusios,  dėl  to  buvo  stiprinamos gelžbetonio sąramomis ir plieninėmis traukėmis. Fasadai  laikui  bėgant  buvo  padengti  keliais  įvairių  mišinių sluoksniais.  Galutinis  variantas  buvo  toks:  sienos  užtaškymo būdu  buvo  padengtos  cemento  skiediniu,  kuris  neleido  joms kvėpuoti, o giliau esantis kalkinis skiedinys stabdė drėgmės garavimą, dėl to jis daugelyje vietų suiro. Restauravimo darbų metu cementinis tinko sluoksnis pašalintas ir padengtas naujas, atitinkantis esamo tinko sudėtį. Visi fasadai nudažyti drėgmei laidžiais dažais. Taip pat buvo pakeistos durys, turėklai. Nuo stogo nuvesti nauji latakai ir lietvamzdžiai, ant karnizo įrengta stogo tvorelė.

Daugiau pareiga nei verslas
Bendrovė „Vidara“ veiklą pradėjo 1992 metais, nuo 1995 metų viena jos specializacijų tapo statybos darbai. „Vidaros“ valdybos pirmininkas Viktoras Kemeraitis prisiminė, kad statybos darbai pradėti būtent nuo senų pastatų tvarkybos. „Pats  esu  marijampolietis,  todėl  viskas,  kas  siejasi  su  Sūduvos  krašto  istorija,  man  labai  svarbu.  Kai  įgyvendiname  istorinių  pastatų  atnaujinimo  projektus,  jaučiame  malonumą galėdami  prisidėti  prie  Marijampolės  senamiesčio  gaivinimo, puoselėjimo  ar  kitų  krašte  esančių  istorinių  pastatų  išsaugojimo.  Stengiamės  atstatyti  kuo  daugiau  istorinių  pastatų, žinoma,  ne  visus  įmanoma  atkurti.  Man  miestas  labai  svarbus,  laikausi  principo  visais  įmanomais  būdais  prisidėti  prie jo  išsaugojimo  ir  parodyti  tokį,  koks  buvo  kadaise“,  –  sakė V. Kemeraitis. Bendrovė „Vidara“ generalinio direktoriaus Dariaus Kemeraičio teigimu, šiandien bemaž visi istoriniai pastatai Marijampolėje jau atnaujinti.  Tačiau  nemažai  darbų  dar  laukia  ne  pačiame  mieste, bet visame krašte. Bendrovės „Vidara“ biuras įsikūręs Marijampolės senamiestyje, 1924 metais statytame pastate. Jį įmonė pagal archyvinę medžiagą atkūrė tokį, koks buvo. „Vidaros“  įkūrėjas  V.  Kemeraitis  Marijampolėje  yra  prisilietęs prie bemaž visų istorinių pastatų. Specialisto manymu, su senųjų objektų atnaujinimu susiję darbai – daugiau pareiga ir malonumas nei verslas.

Šaltinis. Žurnalas „Statyba ir architektūra“