Po bažnyčių skliautais. Suvalkiečio straipsnis

Po bažnyčių skliautais

Ar pavyks išsaugoti vieną žymiausių Lietuvoje Griškabūdžio bažnyčią?

Praėjusią savaitę po dvejus metus trukusių darbų Griškabūdžio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas, Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vedėjas Algis Milius, valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Valentinas Šimas, techninės priežiūros vadovas Juozas Lingvevičius, Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovai, uždarosios akcinės bendrovės „Vidara“ valdybos pirmininkas Viktoras Kemeraitis ir statybos direktorius Raimundas Petrikaitis pasirašė  Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios remonto darbų pridavimo-priėmimo aktą. Konstatuota, kad vienintelės Lietuvoje išlikusios daugiakampės klasicistinės medinės architektūros pavyzdžio maldos namų išorės remonto darbai atlikti gerai.

Anot Kultūros paveldo departamento specialistų, 1742–1743 metais statyta bažnyčia yra viena unikaliausių Marijampolės apskrityje, išsaugojusi daug kultūros vertybių, meno kūrinių. Į kultūros paveldo objektų sąrašą įtraukta 18 vertybių. Vertinga bažnyčios architektūra, sudėtinga pastogės konstrukcija. Todėl džiaugiamasi, kad atlikti darbai turės didelės įtakos saugant bažnyčios autentiškumą.

Bažnyčią restauravo UAB „Vidara“ statybininkai

Bažnyčios kapitalinis remontas truko apie dvejus metus. Pasak UAB „Vidara“ valdybos pirmininko V. Kemeraičio, padaryta daug. Naujai uždengtas stogas, atstatyti karnizai, kurie jau krito. Visas fasadas tarsi padarytas iš naujo, restauruotos kolonos, langai, pagrindinės ir šoninės durys. Svarbiausia, kad sutvarkyta ta konstrukcija, į kurią remiasi stogas. Buvo daug ir sunkaus darbo. Vizualiai tos dalies tarsi nematyti, bet bažnyčios tvirtumui ji turi labai daug įtakos. „Visą Šakių mišką suvežė, balkiai buvo supuvę, mes juos protezavome: išpjaudami supuvusią dalį ir įdėdami naują“, – pasakojo V. Kemeraitis.

Pasak jo, bažnyčioje įrengta žaibosauga, priešgaisrinė, saugos signalizacijos, pakeista elektros instaliacija. Priešais maldos namus naujai sudėtas grindinys. Sutvarkytas pamatas, nes buvo visas suiręs. Teliko atstatyti vidaus interjerą.

„Sudėtingas darbas. Sudėtingiausia buvo restauruoti kolonas, jos beveik nesilaikė. Taip pat  sutvarkyti pamatus, juk per tiek metų viskas sudilę“, – sakė UAB „Vidara“ valdybos pirmininkas.

 Išgelbėjo kultūros paveldo lėšos

Griškabūdžio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas padėkojo visiems dirbusiems prie bažnyčios restauravimo darbų. „Aš labai džiaugiuosi visais, kurie dirbo. Bendras rezultatas džiugina. Atlikta daug sudėtingų darbų. Vieni sunkiausių  buvo perdangos ištiesinimo darbai. Teko pakeisti daug supuvusių, sukrypusių rąstų. Jeigu klebonas pasako ačiū, tai gerai, jeigu iškeikia, tai blogai“, – juokavo kunigas. Anot jo, sudėtinga, kad tai buvo paveldo objektas, kiekvieną detalę reikėjo derinti. Tai pats sunkiausias dalykas, nes buvo labai daug derinimų, trukdymosi. Klebonas džiaugėsi, kad specialiai atvykusi komisija įvertino, jog bažnyčioje įrengta viena geriausių, tiesiog pavyzdinė, apsaugos signalizacijų. 

„Džiaugiuosi valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ specialistų, Kultūros paveldo departamento atstovų darbu. Kultūros paveldo departamentui skyrus lėšų, buvo galima atlikti tokius svarbius ir didelius darbus. Pati parapija surinko 11 tūkst. litų ir tai labai dideli pinigai, nes žmonių vis mažėja“, – pasakojo klebonas.

Anot jo, buvo ir ginčų. Debatai dėl spalvos vyko vos ne tris savaites. Kun. S. Bitkauskas džiaugėsi, kad pavyko rasti bendrą kalbą. Parapijiečiai, net turistai iš užsienio pastebi, kad labai graži bažnyčia, gėrisi gerai parinkta spalva. „Jeigu būtų nudažę pilkai mėlyna, aš jau būčiau nelaimingas“, – sakė klebonas.

Liko suremontuoti bažnyčios vidų

Bažnyčios viduje liko dar daug darbų. „Reikėtų restauruoti paveikslus. Sieninė tapyba, kuri, ko gero, tokia vienintelė Lietuvoje, nejudinta. Remonto prašosi pamatai, grindys ir kolonos. Grindys „plaukioja“: žiemą pakyla taip, kad net kai kurios durys neužsidaro, pavasarį, vasarą nusileidžia“, – pasakojo klebonas.

Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ Techninės priežiūros vadovo J. Lingvevičiaus, atlikti bažnyčios remonto palaikomieji darbai. Sutvarkytas kiauras stogas, nebeliko apipuvusio fasado. Būtina buvo apsaugoti pastatą nuo irimo, todėl nutiestas drenažas, savivaldybei teliko jį nuvesti į bendrus miestelio tinklus.

Anot specialistų, dabar svarbu suremontuoti vidines bažnyčios kolonas. Nes laikas – jų didžiausias priešas. Ant šių keturių kolonų laikosi visa statinio konstrukcija. „Tais laikais pamato apačioje nebuvo dedama hidroizoliacija, nes nebuvo tokios mados, tokių reikalavimų. Statiniai laikydavosi gana ilgai, tačiau per daugelį metų jie suyra“, – aiškino J. Lingvevičius.

Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vadovas A. Milius sakė girdėjęs, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos departamentas rengia projektą restauruoti bažnyčios vidaus kolonoms, sieninei tapybai. Bažnyčia yra unikali, pati vertingiausia Marijampolės apskrityje, todėl ir lėšų jai turi būti randama. Klebonas prasitarė, kad norvegų fondas taip pat siūlo paramą. Todėl turima vilčių, kad ateinančiais metais pavyks suremontuoti ir unikalios bažnyčios vidų. Taip bus išsaugota didžiulė vertybė, istorijos dalis.

Loreta TUMELIENĖ

Suvalkiečio informacija

Nuotraukos